Tomo Venclovos reputacijos dinamika Lietuvos rusų spaudoje (1989–1998)

Santrauka

Literatūros istorijai ir atskirų autorių biografijai svarbu analizuoti autoriaus reputaciją ir ją formavusius veiksnius. Tyrimo tikslas – atsekti, kaip per dešimtmetį formavosi Tomo Venclovos reputacija Lietuvos rusakalbėje periodikoje. Laikotarpio pradžioje Venclovos reputaciją formavo tekstai, kurių dalis pasirodė spaudoje ne Lietuvoje kitomis kalbomis gerokai anksčiau. Autoriaus apibūdinimai buvo grindžiami anksčiau įgytu jo, kaip mokslininko, poeto, disidentinio judėjimo dalyvio, autoritetu. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpiu Venclova pasirodydavo kaip viešasis intelektualas ir neigiamų politinio, socialinio, kultūrinio gyvenimo reiškinių kritikas. Ėmė tvirtintis jo, kaip poeto, artimo Czesławui Miłoszui ir Josifui Brodskiui, reputacija. Pierre’o Bourdieu analitinio aparato terminais, Venclovos  atvejis ypatingas tuo, kad jis reiškėsi kaip trijų skirtingų laukų – literatūros (poetas, vertėjas, literatūros kritikas), mokslo (literatūrologas), politikos ir visuomeninio gyvenimo (visuomenės veikėjas ir publicistas) – agentas.