Lyginamieji literatūros tyrimai Violetos Kelertienės kritikoje

Anotacija

Straipsnyje lietuvių išeivijos JAV kontekste aptariami Violetos Kelertienės lyginamieji literatūros tyrimai. Po Antrojo pasaulinio karo abipus Atlanto lyginamieji lietuvių literatūros tyrimai iš esmės tęsė iš tarpukario paveldėtą lyginamųjų istorinių tyrimų kryptį ir buvo plėtojami kaip nacionalinės literatūros istorijos priedas. Tačiau Kelertienė ir kai kurie kiti išeivijos literatūros kritikai literatūros komparatyvistiką metodologiškai atnaujino labiau nei rašiusieji Lietuvoje. Prie esminio JAV lyginamosios literatūros lūžio – perėjimo nuo prancūziškos tradicijos įtakų tyrimų prie postmodernistinės lyginamosios literatūros – prisidėjo ir jos tematologiniai, feministiniai ir postkolonijiniai lyginamieji tyrimai, suteikę galimybę lietuvių literatūrai kelti naujus klausimus ir naujais teminiais aspektais įvesdinti ją į pasaulinį literatūrinių studijų ir ryšių kontekstą. Straipsnyje siekta parodyti, jog lietuvių išeivijoje lyginamieji literatūros tyrimai buvo pratęsti, o Kelertienės darbuose – modernizuoti feministinių ir postkolonijinių tyrimų metodologija.