Berankis ir Vargalys – postkolonijiniai antiherojai? Ričardo Gavelio apsakymo „Berankis“ ir romano Vilniaus pokeris lyginamoji analizė

Santrauka

Straipsnyje postkolonializmo teorija taikoma Ričardo Gavelio kūrinių analizei. Lyginamas rinkinyje Nubaustieji (1987) publikuotas apsakymas „Berankis“ ir rašytojo romanas Vilniaus pokeris (1989). Kaip konceptualus analizės atskaitos taškas ir aiškus postkolonijinės būklės liudijimas pasitelkta poeto Sigito Gedos kalba, pasakyta 1988 m. Sąjūdžio mitinge. Gavelio romanas ir apsakymas laikomi postkolonijinės literatūros pavyzdžiais, jų interpretavimui taikomi liminalumo ir mimikrijos konceptai. Antiherojus laikomas sovietų režimo kritikai reikalinga inversija. Keliama prielaida, kad Gavelio kūrinių veikėjų antiherojiškumas kyla iš jų postkolonijinės būklės.