Postmodernus komizmas: parodija ir pastišas posovietinėje Juozo Erlicko prozoje

Anotacija

 Aktualizuojant postmodernios ir komiškosios literatūros tyrimų Lietuvoje būklę, straipsnyje tiriama parodijos ir pastišo raiška, jų tarpusavio ryšys, santykio su hipotekstais pobūdis Juozo Erlicko Knygos (1996, 1998², 2006³) ir History of Lithuania (2000) prozos tekstuose. Parodijos ir pastišo sampratos apibrėžiamos, jų tarpusavio santykis nustatomas remiantis postmodernizmo teoretikų Lindos Hutcheon, Fredrico Jamesono, Rose A. Margaret ir kt. darbais. Tiriama, kokio pobūdžio santykį Erlicko tekstai kuria su socrealizmo, nacionalinės lietuvių ir pasaulinės literatūros kūriniais. Atlikta analizė leidžia identifikuoti, kad Erlicko parodija yra difuzinė, bene visais atvejais ironiška ir kritiška socrealizmo metodu parašytų tekstų ir / ar Lietuvos sociokultūrinės tikrovės atžvilgiu. Su kitokio pobūdžio literatūriniais hipotekstais mezgamo santykio pobūdis dažniausiai yra pastišinis. Itin dažnai parodija ir pastišas susipina, funkcionuoja skirtinguose to paties teksto lygmenyse.