Istorijos traktavimas Onos Radvilaitės-Mostovskienės romane Astolda. Tarp istorinės, gotikinės ir sentimentalizmo prozos

Anotacija

Straipsnyje aptariama istorijos traktuotė Onos Radvilaitės-Mostovskienės istoriniame romane Astolda (Astolda, Xiężniczka z krwi Palemona, pierwszego Xiążecia litewskiego, czyli nieszczęśliwe skutki namiętności. Powieść oryginalna z historii litewskiej, 1807). Pasitelkus istorinio romano žanro teoriją straipsnyje tiriamas savitas, XIX a. pradžios Lietuvos literatūros lauko sąlygotas požiūris į Lietuvos istoriją (Mostovskienė aktualizuoja Palemono mitą, pasakojantį apie garbingą lietuvių kilmę iš romėnų, vaizduoja perėjimą nuo pagonybės prie krikščionybės) bei providencialistinis požiūris į istorijos tėkmę kaip amžiną kismą, kuriame šlovės ir nuopuolio momentai keičia vienas kitą. Atsiskleidžia ir Mostovskienės kaip vienos pirmųjų Lietuvos moterų rašytojų autorystės bruožai: laisvas eksperimentavimas su ikiskotiškojo istorinio romano žanro tipais, siekis atitikti moterims rašytojoms taikomus lūkesčius, kvestionuoti moters padėtį to meto visuomenėje. Romane susipina istorinio, gotikinio ir sentimentalizmo romano bruožai. Nors romanas Astolda priskirtinas ikiskotiškajam istoriniam romanui, istorijos vaizdavimas jame turi gilesnę funkciją nei tik dekoratyvinė: Astolda peržengia pseudoistorinio romano žanro rėmus.