„Priversti išvykti“: politinių migrantų iš Baltarusijos po 2020 m. etninio, nacionalinio ir transnacionalinio identiteto aspektai

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – aptarti politinių migrantų iš Baltarusijos situaciją Lietuvoje. Straipsnyje pristatomi duomenys surinkti lauko tyrimo metu (pusiau struktūruotų ir nestruktūruotų gyvenimo istorijų interviu su migrantais) Vilniuje ir Kaune. Straipsnio dėmesio centre – žmonės, persekiojami dėl politinių įsitikinimų Baltarusijoje ir dėl šio persekiojimo atvykę į Lietuvą po 2020 m. Straipsnyje pateikiama statistika apie atvykusiųjų skaičius, taip pat apžvelgiama Lietuvos politika Baltarusijos ir atvykusiųjų baltarusių atžvilgiu, analizuojama jų migracijos istorija, šalies pasirinkimo motyvai bei ateities perspektyvos ir planai, akcentuojant jų turimą ar konstruojamą identitetą (etninį, nacionalinį, transnacionalinį). Straipsnis parašytas vykdant projektą „Migrantų iš trečiųjų šalių Lietuvoje etninis, nacionalinis, transnacionalinis identitetai ir geopolitinės nuostatos karo Ukrainoje kontekste“, finansuojamą LMTLT (Nr. S-MIP-23-39). Straipsnis atskleidžia, kad politiniai migrantai turi baltarusių nacionalinį identitetą, sustiprėjusį po 2020 m. protestų, o pagrindiniai baltarusių etninio identiteto aspektai susiję su baltarusių kalba, kuria jie tikslingai kalba tarpusavyje ir viešumoje, ir bendra kilme. Taip pat pastebimi ir transnacionalinio identiteto bruožai, kai ateities planai susiję su deklaruojamu noru grįžti ir prisidėti prie demokratinės Baltarusijos ir jos institucijų (at)kūrimo ir glaudžiai išlaikomais įvairiais socialiniais ryšiais, stiprinančiais jų priklausomybės baltarusių bendruomenei jausmą.