Socialinių medijų taikymas muziejų komunikacijoje: naujosios muziejininkystės aspektas
III. MUZIEJAI SKAITMENINĖJE ERDVĖJE
Andrius Šuminas
Veta Armonaitė
Publikuota 2013-01-28
https://doi.org/10.15388/MusLithuan.2013.1.5344
PDF

Kaip cituoti

Šuminas, A., & Armonaitė, V. (2013). Socialinių medijų taikymas muziejų komunikacijoje: naujosios muziejininkystės aspektas. Acta Museologica Lithuanica, 1, 300-333. https://doi.org/10.15388/MusLithuan.2013.1.5344

Santrauka

Muziejumi vadinama institucija, kuri mokslo, edukacijos ir laisvalaikio organizavimo tikslais įgyja, kaupia, tyrinėja, populiarina ir eksponuoja žmonijos ir aplinkos materialųjį ir nematerialųjį paveldą (Keršytė, 2009).
LR muziejų įstatyme teigiama, kad „svarbiausia muziejų veikla yra kaupti, saugoti, restauruoti, tirti, eksponuoti bei populiarinti materialines ir dvasines kultūros vertybes bei gamtos objektus“ (LR muziejų įstatymas, 2010). Nors ilgai muziejai buvo suvokiami tik kaip kolekcionavimo, konservavimo ir tyrimų institucijos, XX a. pab. pradėta kalbėti, kad muziejai turi rūpintis savo socialine funkcija visuomenėje ir edukaciniais bei kultūriniais veiksniais. 1974 m. Kopenhagoje įvykusioje Tarptautinės muziejų tarybos Generalinėje asamblėjoje buvo priimta rezoliucija, kurioje skelbiama, kad muziejai turi transformuotis ir keistis, atsižvelgdami į savo bendruomenės poreikius. Rezoliucijoje teigiama, kad tyrimai, eksponatų konservavimas ir išsaugojimas turi ir toliau būti tradicinės ir svarbios muziejaus funkcijos, tačiau sparčiai kintančio pasaulio aplinkybės verčia prisiimti naujų įsipareigojimų ir formų (Van Mensch, 1992). [...]

PDF

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 4 5 > >>