Šiame straipsnyje analizuojamos biografinių aplinkybių nulemtos patirtys, paskatinusios individus rinktis pedagogo profesiją vykdant savo pašaukimą. Remiantis žmonių biografijomis, galima teigti, kad daugelis žmogaus gyvenimo etapų, žvelgiant į juos kaip į visumą, pateikia prasmingą kontekstą, galintį padėti suprasti pašaukimo fenomeną ir atskleisti jo sąsajas su profesijos kompetencijų ugdymu savaiminiu mokymusi. Straipsnio tikslas – atskleisti asmens išgyvenamą pašaukimą tapti mokytoju kaip sąlygą, viena vertus, vedančią į pedagogo ugdymosi procesą savaiminiu mokymusi, kita vertus, efektyvinančią švietimo sistemą. Kokybinio tyrimo duomenų analizė ir rezultatai remiasi abdukcinės teorijos konstravimo tyrimo logika pagal Peirce ir grindžiamosios teorijos metodologija pagal Strauss ir Corbin.