Margarita Kozhevnikova, Ph.D.
Institute of Teacher and Adult Education,
Russian Academy of Education, St. Petersburg, Russia
e-mail: margaritakozh@ya.ru
Straipsnyje aptariama mokytojų savimonė kaip ugdymo filosofijos kategorija (nors paprastai šią kategoriją tiria psichologijos mokslas) ir gvildenamos su ja siejamos problemos. Straipsnyje keliami pagrindiniai su savimone susiję klausimai: Kiek svarbi yra savimonės problema glaudų santykį su mokiniais užmezgusių mokytojų profesinėje veikloje? Ar mokytojų savimonės klausimas gali būti naudingas ir turėti praktinę reikšmę? Kokią įtaką mokytojų savimonė daro subjektyvumui ugdant? Kaip su mokytojų savimone susiję socialinis ir asmeninis tapatumai? Ką reikštų gilintis į mokytojų savimonės spragas ir vientisumą? Koks yra mano kaip asmens „Aš“ ir mano kaip mokytojo „Aš“ santykis – ar čia susiduriama su laisve būti savimi ir pareiga būti mokytoju, ar, atvirkščiai, – pareiga būti savimi ir laisve būti mokytoju? Kaip susipynę mokytojų „galimybių“, „esaties“ ir „priedermių“ aspektai? Kokie parametrai yra svarbūs apibrėžiant savimonę? Ar apskritai mokytojų savimonė gali būti ugdoma? Koks savimonės vaidmuo mokytojų veiklos apibrėžtyje? Kaip „čia ir dabar“ kartu su kitais veiksniais konstruoja veikiančio asmens savimonę laiko tėkmėje?“
Autorė analizuoja skirtingas mokytojų savimonės reiškinio sampratas remdamasi modernia Vakarų ir tradicine Rytų (budistine) edukacinės minties prieigomis, taip pat savimonės funkcionavimo procesus, su tuo siejamas problemas, savimonės kultivavimo galimybes ir kt. Autorė teigia, kad mokytojų savimonė gali būti atskleista ir ugdoma mokytojų filosofinio apsisprendimo seminaruose, o straipsnio išvadose pateikiamos pastabos, kurios remiasi aptartomis prieigomis – jos turėtų būti pasitelkiamos organizuojant tokius seminarus.