Liberalaus ugdymo samprata aukštajame moksle

Santrauka

Šio straipsnio tikslas – apibrėžti liberalaus ugdymo sampratą, remiantis Dž. Grėjaus (John Gray, 1992) modernia žmogaus ir visuomenės koncepcija bei kitų užsienio autorių (B. Barnett, Ch. Bailey, T. McLaughlin) liberalaus ugdymo apibūdinimu. Liberalus ugdymas nagrinėjamas apsiribojant intrapersonaliu ugdymo lygmeniu, neanalizuojant kitų ugdymo lygmenų galimybių. Liberalus ugdymas grindžiamas humanizmo vertybėmis ir akcentuoja prigimtinių žmogaus teisių būtinybę. Tai autoritarinio ugdymo antipodas ir svarbiausia jame yra individualybės prioritetas. Čia iškyla dėstytojų - studentų ir optimaliausio bendradarbiavimo santykių problema. Liberalus ugdymas teigia „bendro" ir „atskiro" vienybę, t. y. žmogiškųjų vertybių primatą ir individualybės ugdymosi (savikūros) laisvę. Jis teigia saviugdos prioritetą ugdymo atžvilgiu, todėl galima teigti, kad tarpasmeniniu lygmeniu liberalus ugdymas aukštajame moksle yra saviugda. Liberalus ugdymas (ypač aukštajame moksle) yra radikalus asmenybės tobulinimas, individui įgyjant žinių jo laisvėjimo procese.