Tyrime nagrinėjamos sovietinio laikotarpio (1980–1990) vaikų ir jaunimo ugdymo patirtys. Kokybiniuose interviu dalyvavo aštuoni dalyviai iš Kybartų, Kauno miesto, Petrašiūnų rajono, Vilkaviškio ir Prienų parapijų, kurie pasidalijo savo vaikystės bei jaunystės ugdymo patirtimis. Siekiant vaikų ir jaunimo patirtis atskleisti to meto istoriniame bei kultūriniame kontekste, dalyvauti mokslinio tyrimo projekte duodant interviu buvo pakviesti ir trys to meto pedagogai. Pirminiai duomenys atskleidė religinių ir tautinių idealų svarbą ugdant vaikus ir jaunimą parapijose. Tyrimo išvadose atskleidžiama, kad sovietinio laikmečio jaunimo judėjimui Lietuvoje turėjo įtakos pogrindžio bažnytinės bendruomenės, pogrindžio spauda bei iškilios ir įkvepiančios asmenybės. Gailienės ir kitų akademikų tyrimai parodė, kad priešiškos ar net traumuojančios vaikų ir jaunimo patirtys gali turėti ilgalaikę įtaką žmogaus identiteto bei atsparumo formacijai. Tyrimas parodė sovietinio laikotarpio traumas, vengimą pripažinti istorinį neteisingumą bei atviro dialogo stoką, kas dar ir šiandien trukdo to meto vaikų ir jaunimo gijimo ir supratimo procesams.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.