Vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų darybiniai sinonimai (darybiniai variantai)

Santrauka

Lietuvių kalboje asmenis galima įvardyti sinonimiškais žodžiais (paprastais žodžiais ir dariniais). Įvairovė atskleidžiama leksiniais, darybiniais, sintaksiniais sinonimais, kitais kalbos priemonių konkurentais. Darybiniais sinonimais, kurie yra vienas iš sinonimų tipų, tikslinga laikyti tokius lietuvių kalbos darinius, kurie turi tą pačią šaknį, tą pačią darybos reikšmę, bet kurie padaryti su skirtingomis darybos priemonėmis. Nuo DS skirtini darybiniai variantai – iš to paties pamatinio žodžio (arba iš tų pačių pamatinių žodžių) su tuo pačiu darybos formantu sudaryti dariniai, besiskiriantys šalutine darybos priemone − šaknies balsiu ar priebalsiu, priešdėlio varijavimu, jungiamuoju balsiu ir pan. Vardažodiniai asmenis vadinantys dariniai yra priskiriami penkioms daiktavardžių darybos kategorijoms. Pagal dariniui suteikiamus iš pamatinių žodžių kylančius požymius, darybos ir leksines reikšmes su tradicinių darybos kategorijų priesagų ir galūnių vediniais sinonimiškai (ar variantiškai) santykiauja ir į juos panašūs dūriniai ir priešdėlių vediniai, mišriosios (priešdėlių-priesagų) darybos dariniai. Taikant darybinės, semantinės analizės, skaičiavimo, aprašomąjį analitinį, substitucijos metodus straipsnyje aptariami vienos darybos kategorijos – vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų – dariniai, rasti LKŽ, LKŽe (išrinkti 2894 dariniai, iš jų sudarytos 704 darybinių sinonimų (darybinių variantų) eilės). Analizuojant surinktą medžiagą matyti, kad DS (DV) eiles galima suskirstyti į semantines grupes pagal kokią nors kūno dalį, panašumą, būdo ypatybę ir pan. (barzdainis – barzdyla / barzdyla – barzdylis – barzdylius – 2 barzdočius, -ė – barzdotis, -ė – barzdokas, -ė – barzdolė – barzdonas 1 – barzdukas 1 – barzduolis, -ė – barzdžius – velniabarzdis); pagal giminystės, tarpusavio santykius (gentainis, -ė – gentininkas – gentaitis – gentbrolis); pagal pobūvį, susibūrimą, dalyvavimą kokiame nors (bendrame) veiksme (vestuvininkas / vestuvinykas, -ė); pagal palinkimą į kokį poelgį (juokininkas / juokinykas – juokorius – juokadaris, -ė / juokdarys, -ė / juokdaris, -ė / juokadara – juokbernis); pagal mėgstamą, patrauklų valgį, gėrimą ar asmenį (druskininkas, -ė / druskinykas, -ė 2 – druskius, -ė – druskis, -ė); pagal dalyvavimo kur nors, susibūrimo, darbo vietą (girtuvininkas, -ė / girtuvinykas, -ė / girtuvninkas, -ė / girtuvnykas, -ė); pagal tą asmenį (ar grupę asmenų), organizaciją, kurių šalininku ir sekėju yra vediniu pasakomas asmuo (varpietis, -ė – varpininkas, -ė 2); pagal turimą ligą ar nesveiką kūno dalį (raupsuočius, -ė – raupsuotis, -ė); pagal gautą apdovanojimą ar pasiektą rezultatą (pirmūnas, -ė 1 – pirmuolis, -ė); pagal darbo ar poilsio laiką (2 nakti̇nis, -ė 2 – naktinyčia 8 – naktadarbis, -ė – nakti̇bauža 2 – 2 nakti̇žibis, -ė / nakti̇žiba – ži̇banaktis). Didžiausią tiriamų darinių dalį sudaro priesagų vediniai (69,9 proc. viso darinių skaičiaus).