Sinonimiški bendrašakniai asmenų pagal profesiją pavadinimai: daryba, semantika, stilistika ir vartosena

Santrauka

 Vardažodiniai asmenų pavadinimai priklauso skirtingoms darybos kategorijoms, pavyzdžiui, vardažodinės ypatybės turėtojų pavadinimų, asmenų pavadinimų pagal profesiją kt. Iš Lietuvių kalbos žodyno ir Lietuvių kalbos žodyno elektroninio leidimo surinkti 1266 bendrašakniai sinonimiški vardažodiniai (arba vieną iš vardažodinių dėmenų turintys) asmenis pagal profesiją pavadinantys dariniai, iš kurių sudarytos 386 darybinių sinonimų (darybinių variantų) eilės. Darinius numatyta aptarti darybos, semantikos, stilistikos ir vartosenos aspektais. Tikslui pasiekti taikomi darybinės, semantinės analizės, skaičiavimo, aprašomasis analitinis, substitucijos metodai. Analizuojant medžiagą matyti, kad iš surinktų asmenų pavadinimų pagal profesiją ir jiems artimų darinių sudarytos eilės gali būti suskirstytos į semantines grupes: pagal tam tikram verslui bei darbui, amatui būdingą, reikalingą gyvą ar negyvą dalyką, objektą (53,37 proc. viso darinių skaičiaus, pvz.: 3 bi̇tininkas, -ė 1 ‘kas bites prižiūri, laiko, verčiasi bitėmis’ / 3 bitinykas, -ė 1 ‘kas bites prižiūri, laiko, verčiasi bitėmis’ / bi̇tninkas, -ė 1 ‘3 bitininkas 1’ / bitnykas, -ė 1 ‘3 bitininkas 1’ – 3 bi̇tinis, -ė ‘bitininkas’ – bi̇čius 1 ‘bitininkas’); pagal gaminį, sukuriamą dirbant, vykdant verslą ar plėtojant amatą (36,79 proc. viso darinių skaičiaus, pvz.: 1 klumpininkas, -ė 1 ‘klumpių dirbėjas, klumpius, klumpdirbys’ – klumpis 5 ‘klumpius, klumpdirbys’ – klumpius 1 ‘kas dirba klumpes’ – klumpdirbis, -ė ‘klumpdirbys’ / klumpdirbys, -ė ‘klumpių dirbėjas’); pagal darbo, verslo, amato specifikai būdingą vietą (9,84 proc. viso darinių skaičiaus, pvz.: 2 malūnininkas, -ė ‘malūno vedėjas, malimo specialistas’ / malūninykas, -ė ‘malūno vedėjas, malimo specialistas’ / 2 malūninkas, -ė ‘2 malūnininkas’ – 1 malūninis, -ė ‘2 malūnininkas’ – 2 malūnis ‘2 malūnininkas’).

Empirinės medžiagos analizė atskleidžia, kad etniškumui būdingų realijų galima rasti visose skirtose semantinėse grupėse. Asmenų pavadinimai pagal profesiją gali būti sietini su mišku, augalais, žemės ūkiu, gyvuliais, amatais ir pan. Nedidelis asmenų pavadinimų pagal profesiją vartosenos skaičius leidžia daryti prielaidą, kad jie tampa nebūdingi dabartinei kalbai, nes nebelieka paties reiškinio (tuomet nelieka ir asmenų pavadinimų) arba reiškinys yra, bet asmenys gali būti vadinami kitaip (kitais dariniais).