Galima išskirti tris vokiečių pilių statybos Žiemgaloje laikotarpius. Pirmasis – žemių užkariavimo – XIII a. Tuo metu pastatytos penkios pilys: Mežotnė (1232–1250 m.), Dobė (1258–1260 m.), Jelgava (1265 m.–), Tervetė (1271–1279 m.) ir Svetaiskalns-Heiligenberg (1285–1290 m.). Mežotnė ir Tervetė iškilo vietinių gyventojų piliakalniuose. Dobė ir Heiligenbergas statytas netoli vietinių pilių administracinių centrų, ant netoliese buvusių kalnų. Tik Jelgavai parinkta Lielupės sala, kur arti nebuvo žiemgalių srities pilių centro. Visos šios pilys buvo medinės, greitai pastatytos žiemą vykstant karo veiksmams. Pirmojo laikotarpio vokiečių pilys, išskyrus Jelgavą, testovėjo trumpai – nuo 2 iki 20 metų.
Po Žiemgalos prijungimo XIV a. prasideda antrasis vokiečių pilių statybos laikotarpis. Pilys statomos kaip atsparos prieš žemaičių žygius į Ordino žemes taškai. Jos statytas Žiemgalos vidurinėje dalyje, paliekant neapsaugotą pietinę dalį.
Be jau esančios Jelgavos pilies, pastatytos dar keturios pilys: Mežotnė (1321–1346 m.), Tervetė (1339–1345 m.), Dobelė (1335 m.–), Jaunpilis (XIV a. antroji pusė–). Šios pilys, išskyrus Jelgavą, taip pat iš pradžių buvo medinės, pastatytos žiemą, per trumpą laiką. XIV a. antrajame ketvirtyje mediniai Jelgavas pilies įtvirtinimai ir nuo 1347 m. – mediniai Dobelės pilies įtvirtinimai pakeisti mūriniais. Jaunpilis iš karto statytas kaip mūrinė tvirtovė. Mežotnė, Tervetė ir Jelgava puolančių lietuvių buvo paimtos ir sugriautos. Atstatyta buvo tik Jelgavos pilis.
Baigiamasis – trečiasis pilių statybos laikotarpis yra XV a., kai, pasikeitus politinei padėčiai po Žalgirio mūšio, prasidėjo prieš tai buvusiuose karuose nuniokotas Žiemgalos kolonizacija. Tuo metu, 1443 m., buvo pastatyta Bauskės pilis. Tai buvo mūrinė tvirtovė, pritaikyta naujiems šaunamiesiems ginklams. XVI a. Žiemgaloje stovėjo keturios vokiečių pilys – Jelgava, Dobelė, Jaunpilis ir Bauska.