What is the origin of the Balto-Slavic acute? | Baltistica

Informacija

Frederik Kortlandt

Publikuota 2022-12-31

https://doi.org/10.15388/Baltistica.57.2.2484

PDF

Kaip cituoti

Kortlandt, F. (2022) „What is the origin of the Balto-Slavic acute?“, Baltistica, 57(2), p. 359–367. doi:10.15388/Baltistica.57.2.2484.

Atsisiųsti citatas

Anotacija

—

PDF

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai

Frederik Kortlandt, The early chronology of long vowels in Balto-Slavic , Baltistica: T. 47 Nr. 2 (2012): Baltistica
Frederik Kortlandt, Lithuanian tekėti and related formations , Baltistica: T. 40 Nr. 2 (2005): Baltistica
Frederik Kortlandt, Old Prussian verb classes , Baltistica: T. 34 Nr. 1 (1999): Baltistica
Frederik Kortlandt, Shortening and metatony in the Lithuanian future , Baltistica: T. 37 Nr. 1 (2002): Baltistica
Frederik Kortlandt, Balto-Slavic accentual mobility , Baltistica: T. 41 Nr. 3 (2006): Baltistica
Frederik Kortlandt, Lithuanian žinóti ‘to know’ , Baltistica: T. 45 Nr. 1 (2010): Baltistica
Frederik Kortlandt, Pedersen’s law and the rise of distinctive tone in Baltic and Slavic , Baltistica: T. 53 Nr. 2 (2018): Baltistica
Frederik Kortlandt, Historical laws of Baltic accentuation , Baltistica: T. 13 Nr. 2 (1977): Baltistica
Frederik Kortlandt, The linguistic position of the Prussian second catechism , Baltistica: T. 37 Nr. 2 (2002): Baltistica
Frederik Kortlandt, Holger Pedersen’s Études lituaniennes revisited , Baltistica: 2005: Baltistica / 6 priedas: X Tarptautinio baltistų kongreso straipsniai

<< < 1 2 3 4 5 > >>