Monografijoje analizuojami lietuvių kalbos mišrieji priesagos -ėti a-kamieniai (tekėti, teka tipo) veiksmažodžiai. Aptariami struktūros, darybos, semantikos ypatumai. Gretinant su giminiškų kalbų medžiaga, nustatoma viso tipo ir atskirų jo pavyzdžių formavimasis ir raida.
Skiriama baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų morfo(no)logijos tyrėjams, ypač veiksmažodžių specialistams. Monografija gali naudotis ir kalbotyros magistrantai ir doktorantai.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.