Katalikų Bažnyčios kova dėl tikinčiųjų teisių nebuvo visiškai nutrūkusi nuo pat sovietų okupacijos pradžios. Pirmaisiais dešimtmečiais pasipriešinimo religinio gyvenimo suvaržymams iniciatoriai buvo Bažnyčios hierarchai. Tačiau iki XX a. septintojo dešimtmečio pradžios sovietų valdžiai pavyko neutralizuoti pasipriešinimą iš viršaus ir nuo tol ji jau gana efektyviai kontroliavo vyskupijų valdytojų nuotaikas ir veiksmus. Todėl po kelerių metų sustabdyti tolesnį Bažnyčios padėties blogėjimą iniciatyvos jau ėmėsi eiliniai kunigai ir tikintieji. Mėginsime plačiau aptarti antrąjį etapą, kuriam būdingas didžiausias tikinčiųjų aktyvumas, stengsimės išryškinti jo specifiką ir poveikį sovietų valdžios politikai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.