Pasieniečių veiklą Lietuvoje mūsų istorikai yra šiek tiek tyrinėję. Pirmasis apie pasienio pulkų (iš jų buvo sudaryta frontų užnugario apsaugos NKVD kariuomenė) ir būrių veiklą gana plačiai rašė Arvydas Anušauskas knygoje „Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940–1958 metais" (Vilnius, 1996 m.). Tas pats autorius žurnalo „Genocidas ir rezistencija" 1997 m. pirmame ir antrame numeriuose paskelbė duomenis ir jų analizę, taip pat įvairių šalių lyginamąją analizę apie įvairių rusų vidaus kariuomenės rūšių veiklą Lietuvoje.
Šio straipsnio autorius to pat žurnalo 1997 m. ir 1998 m. pirmuose numeriuose paskelbė du straipsnius, kuriuose rašė vien apie pasienio pulkus ir būrius. Šiek tiek patvarkius, tie straipsniai atskirais skyriais buvo įdėti į monografiją „Čekistinė kariuomenė Lietuvoje 1944–1953 metais" (Vilnius, 1998 m.).
Kęstučio Kasparo monografijoje, Lietuvos karas" (Kaunas, 1999 m.) dažnai minimi pasieniečiai, jų junginiai ir kovos su partizanais.
Minėti autoriai rašė apie pasieniečių veiklą 1944–1953 m. (K. Kasparas – apie veiklą 1944–1946 m.). Šiame straipsnyje, remiantis Lietuvos ypatingajame archyve saugomu nedideliu 23-iojo pasienio būrio (PB) fondu, bandoma parodyti sovietinių pasieniečių ir konkrečiai to būrio, ypač jo žvalgybininkų, veiklą jau po partizaninio karo.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.