Lietuvos tautinių mažumų įtraukimas į LSSR administraciją ir sovietinės biurokratijos tautiniai santykiai 1940–1941 m.
1940 m. inkorporavusi Lietuvą į savo sudėtį, Sovietų Sąjunga suformavo Lietuvos Respublikos teritorijoje SSRS administracinį darinį – Lietuvos SSR, perkėlė į ją savo ekonominę ir politinę sistemą, sudarė vietinę administraciją prijungtam kraštui administruoti. SSRS 1924 ir 1936 m. Konstitucijos deklaravo formalų į Sovietų Sąjungos sudėtį įtrauktų respublikų ir SSRS gyvenančių tautų lygiateisiškumą, tautinių mažumų teises. Tačiau bolševikai perėmė carinės Rusijos politines tradicijas ir tęsė ne rusų tautų ir tautinių mažumų diskriminavimo, asimiliavimo ir rusinimo politiką. Ji atsispindėjo visose SSRS politinio ir visuomeninio gyvenimo srityse, ypač politinių struktūrų veikloje. VKP(b) politika tautinių mažumų atžvilgiu, jos įtaka Lietuvos SSR biurokratijos tautiniam susiskaidymui ir antagonizmui pirmosios sovietinės Lietuvos okupacijos laikotarpiu – sudėtinga ir plati tema, kurios neįmanoma nuodugniai išnagrinėti vienoje publikacijoje. Straipsnio objektas yra Lietuvos tautinių mažumų sluoksnių įtraukimas į Lietuvos SSR administravimą ir LSSR biurokratijos tautiniai santykiai pirmosios sovietinės okupacijos laikotarpiu. Aptariant šias problemas, daugiausia dėmesio skirta dviejų didžiausių Lietuvos tautinių mažumų – lenkų ir žydų įtraukimui į Lietuvos SSR administracijos struktūras ir jų santykiams su sovietine lietuvių biurokratija. Šie klausimai nagrinėjami probleminiu metodu, remiantis pirminiais Lietuvos komunistų partijos ir LSSR administracijos institucijų šaltiniais, atsiminimais ir istorine literatūra. Straipsnyje nauja tai, kad tautinių mažumų atstovų iškėlimas į LSSR administraciją ir jų santykiai su lietuvių tarnautojais aptariami VKP(b) nacionalinės politikos kontekste.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.