1945 m. vasarą rusų okupantai nesirengė keisti savo taktikos slopindami karinį pasipriešinimą Lietuvoje. Svarbiausia slopinimo priemonė kaip ir anksčiau buvo NKVD bei NKGB karinė jėga. Partizanus demoralizuojamai veikė okupacinės valdžios skelbiama amnestija ir galimybė legalizuotis. 1945 m. vasario 9 d. LSSR vyriausybės paskelbtą atsišaukimą į lietuvių tautą, žadantį „dovanoti“ pasipriešinimo dalyviams jų „kaltes“, sovietinė propaganda vaizdavo kaip itin humanišką aktą, kurio tikslas – nutraukti beprasmį kraujo liejimą ir išgelbėti tautą. Vėliau šis propagandinis įvaizdis buvo pakartotas istorinėje ir publicistinėje literatūroje teigiant, kad kolaborantai yra taikingi, rūpinasi tautos likimu (tautinis komunizmas), o svetimi stalinistai, teikę pirmenybę karinėms ir teroro priemonėms, – tikri bukapročiai.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.