Antrojo pasaulinio karo sumaištis, sovietinės ir nacių okupacijos stipriai paveikė ir išblaškė lietuvių tautą. Antrojo pasaulinio karo Rytų frontui artėjant prie Baltijos kraštų, Lietuvą palikti ryžosi per šešiasdešimt tūkstančių tėvynainių, kurie traukėsi laikinai, manydami sulaukti greit sugrąžintos Tėvynės laisvės. Jie buvo ne paprasti karo pabėgėliai, bet tapo politiniais tremtiniais, ilgainiui įvardintais „dipukai“. Šiame straipsnyje išryškinamas lietuvių – karo pabėgėlių, prisiglaudusių DP stovyklose, telkimasis į vieningą organizaciją – Lietuvių tremtinių bendruomenę (LTB). Kartu atskleidžiamos mūsų tautiečių politinės aspiracijos, pasireiškusios per pasiaukojimą saugoti lietuvišką tapatybę, palaikyti tautinį solidarumą ir rengtis laisvos, nepriklausomos Lietuvos gyvenimui.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.