Pirmieji sovietų kolaborantai Lietuvoje 1940-ųjų vasarą: socialinio lifto ieškotojai ar idėjiniai komunistai? (Šiaulių apskrities atvejis)

Anotacija

Straipsnyje nagrinėjamas vienas kolaboravimo su sovietais Lietuvoje problematikos aspektų – bendradarbiavimas su režimu pirmaisiais okupacijos mėnesiais. Naudojantis prozopografiniu metodu, nagrinėjama politinė grupė – asmenys, 1940-ųjų vasarą įstoję į komunistų partiją Šiaulių apskrityje. Aiškinamasi šių žmonių motyvacija, socialinė kilmė, profesinė veikla, politinis angažuotumas ir pan. Remiantis tyrimo rezultatais, siekiama suformuluoti kolektyvinę pirmųjų kolaborantų biografiją. Siekta atsakyti į klausimą: ar jie buvo idėjiniai komunistai ar socialinio lifto ieškotojai? Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad vienareikšmiškai atsakyti į šį klausimą negalima. Atlikta analizė suteikia pagrindo teigti, kad 1940-ųjų vasarą stoti į komunistų gretas žmones skatino S. Hoffmanno suformuotų „tarnautojiško“ ir „ideologinio“ kolaboracinizmų priežasčių samplaika: dalies visuomenės sąmoningas tarnavimas priešui siekiant asmeninės naudos kartu su sąmoningu užsienio jėgos rėmimu, vertinant ją kaip pageidaujamų vidaus pokyčių katalizatorių. Tačiau norint paneigti ar patvirtinti šią įžvalgą reikia atlikti platesnio regiono nagrinėtos politinės grupės tyrimus. Išsiaiškinta, kad didžiąją tiriamosios imties dalį sudarė brandūs, šeimas sukūrę žmonės. Tai suponuoja išvadą, kad sprendimas tapti kolaborantu nebuvo jaunatviško energingumo ar idealizmo išdava, o apsisprendimas, nulemtas savanaudiškų tikslų: pasinaudojus atsiradusiomis galimybėmis, sukurti gerovę sau ir šeimai. Būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad asmeninės gerovės siekis buvo glaudžiai susijęs su oficialiai sovietų deklaruota „liaudies gerovės“ siekio idėja. Tyrimas suformavo tokį kolektyvinį asmenų, įstojusių į LKP 1940-ųjų vasarą Šiaulių apskrityje, portretą: trisdešimtmetis susituokęs lietuvis, kilęs iš vargingiausių visuomenės sluoksnių, gyvenęs mieste ar miestelyje, turėjęs pradinį išsilavinimą, vertęsis samdomu fiziniu darbu, iki 1940 m. neturėjęs saitų su komunistų partija, pirmaisiais sovietų okupacijos mėnesiais įsitraukęs į naujai kuriamą vietinės administracijos aparatą.