Giluminė sovietinė ūkinė, socialinė ir kultūrinė kaimo transformacija, turėjo įvykti ir agrarinėje Lietuvoje, tačiau pirmaisiais pokario metais dėl stipraus antisovietinio ginkluotojo pasipriešinimo ir komunistų valdžios silpnumo provincijoje kuriam laikui buvo atidėtas. 1949 m. pradžioje partizaninis judėjimas jau buvo labai nusilpęs, o valdžios institucijos kaime sustiprėjusios, baigta radikali 1944–1948 m. žemės reforma, be to, 1948 m. iš kaimo ištremti „buožės“ (pasiturintys ūkininkai). Susidarė palankios sąlygos įgyvendinti „didįjį lūžį“, tai yra įvykdyti visuotinę prievartinę kolektyvizaciją.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.