Molotovo–Ribbentropo slaptųjų protokolų prielaidos ir ištakos (1922–1932)
Konferencijos
Algimantas Kasparavičius
Publikuota 2000-10-27
https://doi.org/10.61903/GR.2000.205
PDF

Esminiai žodžiai

Sovietų Sąjunga
Vokietija
Molotovo-Ribbentropo paktas
Baltijos šalys
tarpukaris

Kaip cituoti

Kasparavičius, A. (2000). Molotovo–Ribbentropo slaptųjų protokolų prielaidos ir ištakos (1922–1932). Genocidas Ir Rezistencija, 2(8), 73–88. https://doi.org/10.61903/GR.2000.205

Anotacija

Šio pranešimo uždavinys iš esmės yra trilypis: 1) atsakyti į klausimą, kada, kur, kodėl kilo sumanymas ir svarstymai rytinį Baltijos regioną tarpukariu padaryti tarptautinės politikos sandėrio objektu, bei pasekti šių svarstymų raidą; 2) išsiaiškinti, ar pačios Baltijos valstybės ir Lenkija savo užsienio politika neskatino minėtų tendencijų ir neprisidėjo prie tos padėties, į kurią jos pateko Antrojo pasaulinio karo išvakarėse; 3) nustatyti, kokiomis priemonėmis Sovietų Sąjunga (Rusija) plėtė savo politinę įtaką Baltijos šalyse ir rengėsi jų aneksijai.

PDF

Nuorodos

Creative Commons License

Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.

Dažniausiai skaitomi to paties autoriaus (-ių) straipsniai