1949 m. kovo 30 d. Lietuvos partizanų Kunigaikščio Margio rinktinės (Algimanto apygarda) štabas parengė kreipimąsi „Lietuviai, rinkime bolševikinio valdymo medžiagą“ ir instrukciją, kaip tą medžiagą rinkti. Po pusės šimtmečio Lietuvoje kilusios diskusijos dėl sovietinio laikotarpio palikimo privertė vėl prisiminti lietuvių rezistencijos dalyvių nuostatas: „Užuot naikinus, reikia juos pagloboti, pasaugoti, kad jie nedingtų“. Taip kalbėta ne tik apie dokumentus, bet ir vizualiojo meno kūrinius (plakatus ir pan.). Viskas turėjo padėti siekti bendro tikslo – neužmiršti Lietuvoje ir priminti pasauliui ne tik komunistinio režimo nusikaltimus, bet ir dvasinę priespaudą. Neturėjo būti praleista nė viena gyvenimo sritis – ne tik kultūros paveldo naikinimas, bet ir meno „subolševikinimas“. Įdomi detalė: instrukcijoje uždrausta daryti bet kokią renkamos medžiagos atranką. Visi komunistinio valdymo pėdsakai buvo vienodai įvertinti, pripažinti vienodai svarbiais.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.