Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 metais – Antrojo pasaulinio karo katalizatorius? (II dalis)

Santrauka

Tęsiant žurnalo „Genocidas ir rezistencija“ Nr. 57 publikuotoje pirmoje straipsnio dalyje pradėtą tyrimą, šioje antroje dalyje dėmesys sutelkiamas į Didžiosios Britanijos „Stop Hitler“ politikos pradžią 1939 m. kovo mėnesio antroje pusėje, akcentuojant pastangas plėsti tarptautinę antihitlerinę koaliciją. Atskleidžiama, kad Hitlerio ikikarinio sustabdymo Europoje koalicijos formavimo pagreitėjimas sinchroniškai sutapo su kelias dienas 1939 m. kovo mėnesio paskutinę dekadą (ypač kovo 20–26 d. savaitę) pasaulio dėmesį prikausčiusia situacija dėl Klaipėdos krašto, ir tai, pasak tuometinės spaudos publikacijų anglų kalba, buvo tarpusavyje susiję. Išryškinama ypatinga Lenkijos pozicija dėl dalyvavimo „Stop Hitler“ koalicijoje, susiejant tai su nervinga Varšuvos reakcija į Klaipėdos krašto atplėšimą nuo Lietuvos. Tuometinei vokiečių propagandai, kaip rodo Vakarų angliškai kalbančių šalių spaudos analizė, nepavyko įtikinti užsienio šalių opinijos apie neva savanorišką Lietuvos vyriausybės sprendimą atiduoti Klaipėdos kraštą, esą pati Lietuva nutarė atsikratyti jai bereikalingo teritorinio balasto ir pan., tarsi tai būtų įvykę be Vokietijos grasinimų panaudoti jėgą prieš mažą kaimyninę šalį. Straipsnyje taip pat pateikiama faktinė medžiaga, atspindinti JAV Baltųjų rūmų poziciją nepripažinti Klaipėdos krašto absorbavimo į Vokietijos Reichą teisėtumo. Pažymima, kad jau 1939 m. kovo mėnesio pabaigoje Amerikos žiniasklaidoje atsirado įžvalgių analitinių vertinimų ir prognozuota, jog Čekoslovakijos destrukcija ir Klaipėdos krašto prijungimas prie Vokietijos yra tik preliudija į tolesnę Hitlerio ekspansiją Rytų kryptimi ir būsimą susidūrimą su Vakarų demokratijomis. Būtent taip ir atsitiko, ir tai lėmė Antrojo pasaulinio karo pradžią. Išskiriamos kai kurios tolesniam tyrimui aktualios problemos, susijusios su Molotovo–Ribentropo pakto geneze bei kitomis Antrojo pasaulinio karo ištakomis.