1939–1940 m. NKVD specialiųjų lagerių karo belaisvių pėdsakais. Su Vilniaus kraštu susiję atrinkti skaičiai
NKVD įvykdytas Lenkijos pasienio sargybinių nužudymas, remiantis 1940 m. kovo 5 d. Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP) Centro komiteto (CK) politbiuro sprendimu, vis dar išlieka atvira, paslapčių kupina tema. Nors nuo nusikaltimo praėjo 85 metai, dauguma dokumentų dar nėra perduota Lenkijos pusei. Visų pirma nėra archyvų, kurie leistų nustatyti visų nužudytųjų vardus ir pavardes, visų aukų palaidojimo vietas. Iki šiol taip pat nėra nustatytos visų sulaikytųjų, išsiųstų tyrimui iš NKVD lagerių Kozelske, Starobilske ir Ostaškove, iš kurių jie negrįžo, ir tų, kurių gyvybės buvo išsaugotos, pavardės. Visose šiose grupėse buvo įvairių tautybių, religijų ir profesijų žmonių. Sovietų dokumentuose yra daug netikslumų, susijusių su įvairiuose gyventojų surašymuose nurodytais lietuvių tautybės žmonėmis. Nepaisant praėjusio laiko, galime kalbėti tik apie kai kurių iš jų, kurie buvo įtraukti į lagerio statistinių duomenų registrą ir išgyvenusiųjų sąrašus, pėdsakus. Reikia prisiminti, kad svarbu nustatyti sovietinės valdžios politikos aukų skaičių. Tačiau svarbiausia yra tai, kas buvo patirta, Antrosios Lenkijos Respublikos piliečių, nužudytų pažeidžiant visas tarptautinės teisės normas, ir tų nedaugelio, išsaugojusių gyvybę ir iki savo gyvenimo pabaigos likusių saugumo tarnybų priežiūroje, likimas.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.