Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 metais – Antrojo pasaulinio karo katalizatorius?
Straipsniai lietuvių kalba
Arūnas Vyšniauskas
Publikuota 2025-07-03
https://doi.org/10.61903/GR.2025.103
PDF

Reikšminiai žodžiai

Klaipėdos kraštas
Antrojo pasaulinio karo genezė
Baltijos šalys
Vokietija
Lenkija
SSRS
Didžioji Britanija
1939

Kaip cituoti

Vyšniauskas, A. (2025). Klaipėdos krašto atplėšimas nuo Lietuvos 1939 metais – Antrojo pasaulinio karo katalizatorius?. Genocidas Ir Rezistencija, 1(57), 61–88. https://doi.org/10.61903/GR.2025.103

Santrauka

Nagrinėdami Antrojo pasaulinio karo ištakas ir genezę, istorikai kompleksinėje įvykių sekoje neretai mini 1939 m. kovo mėnesį įvykdytą Klaipėdos krašto atplėšimo nuo Lietuvos ir prijungimo prie Vokietijos faktą, per daug prie jo neapsistodami, daugiau dėmesio skirdami 1938 m. Austrijos „anšliusui“, 1938 m. Miuncheno konferencijai ir Čekoslovakijos destrukcijai su jos lemtingais akordais 1939 m. kovo viduryje. Klaipėdos atvejis vis dėlto ypač vertas dėmesio, nes jis reiškė paskutinę Vokietijos reicho teritorinę ekspansiją prieš karą, įvyko be tiesioginės karinės konfrontacijos, kadangi Lietuva nusileido ultimatumui iš Berlyno. Vokietijos invazija į Lenkiją 1939 m. rugsėjo 1 d., virtusi pasauliniu karu, nustelbė Klaipėdos krašto prijungimo prie Reicho 1939 m. kovo 22–23 d. neeilinę reikšmę lemtingų prieškarinių įvykių grandinėje. Joje užsienio istorikai daug dėmesio skiria aštrėjusiai Vokietijos-Lenkijos santykių įtampai dėl vokiečių kelto Dancigo ir eksteritorinio koridoriaus į Rytprūsius reikalavimų, taip pat Vokietijos ir Sovietų Sąjungos politiniam suartėjimui, vedusiam į vadinamąjį Molotovo-Ribentropo paktą ir t. t. Šio straipsnio pavadinime vartodami terminą „katalizatorius“, o pačiame straipsnyje argumentuodami šio rezonansinio žodžio panaudojimą perkeltine prasme, siekiame pabrėžti nepaprastą Klaipėdos (Mėmelio) klausimo tarptautinę reikšmę tolesniam įvykių eigos greitėjimui. Tai turėjo toli siekiančių pasekmių platesnei to meto tarptautinei erdvei. 1939 m. Vakarų demokratinių šalių žiniasklaidos ir kitų istorinių šaltinių nagrinėjimas atskleidžia, kad nacionalsocialistinės (toliau – NS) Vokietijos griežtas Klaipėdos krašto problemos sprendimas ultimatumu ir grasinimas panaudoti invazijai gilyn į Lietuvą karines pajėgas prieš mažą kaimyninę šalį paspartino kitų Europos valstybių pasirengimą neišvengiamiems ginkluotiems konfliktams. Tai įgijo svarbų vaidmenį formuojant visos geopolitinės erdvės tarp Vokietijos ir SSRS likimą. Galiausiai tai prisidėjo prie vėlesnių susitarimų dėl įtakos sferų pasidalijimo tarp šių dviejų totalitarinių valstybių.

PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai