Lietuvos televizijos vaidybinės programos medijų adaptavimo ir konvergencijos aspektu (1957–1967)
XX amžiuje atsiradusi televizija įkūnijo žmonijos tolimo matymo svajonę, ekrane susiejo ikitelevizines vizualiąsias ir audiovizualiąsias medijas, iki tol eksponuotas muziejuose, koncertų, teatro, kino salėse. Viena vertus, televizija buvo laikoma ankstesnių medijų pratęsimu (teatras arba kinematografas namuose), jų retransliavimo priemone (muzikos, vaidybinių žanrų, fotografijos). Komunikacinės televizijos ypatybės, unikalus serijiškumas formavo naujas raiškos formas, naujus žanrus ir formatus. Pirmasis Lietuvos televizijos dešimtmetis (1957–1967) atskleidžia prieštaringus mėginimus ieškoti naujosios medijos išskirtinumo.