Pradedantieji muzikos pedagogai pirmaisiais profesinės veiklos metais susiduria su problemomis, kurias galėtų padėti spręsti labiau patyręs pedagogas – mentorius. Mentorystė yra apibrėžiama kaip bendradarbiavimas, paremtas iš anksto sudarytu planu, kuris patenkina asmenybės augimo poreikius. Tai procesas, kuris yra susijęs su patirtiniu mokymusi, formuojant globojamo asmens požiūrį į pedagoginį darbą, atsakomybę ir pareigas. Mentoriaus veikla yra įvairialypė, tad jam reikalingas platus kompetencijų, žinių, vertybių, asmeninių savybių ir gebėjimų spektras. Jo kompetencijos grindžiamos ne tik profesiniais, pedagoginiais, asmeniniais, bet ir vadybiniais, suaugusiųjų mokymo ir konsultavimo bei administravimo gebėjimais.
Kokybinio tyrimo metu norėta išsiaiškinti, su kokiais sunkumais ir problemomis susiduria pradedantieji muzikos mokytojai ir kas galėtų padėti jas spręsti, o kartu ir integruotis į profesinę darbo rinką. Tyrimo tikslui pasiekti buvo panaudota mokslinės ir metodinės literatūros analizė, standartizuotas atvirasis interviu. Tyrimas vyko 2020 m. balandžio mėnesį, jame dalyvavo 8 pradedantieji dirbti muzikos pedagogai.
Kokybinis tyrimas atskleidė, kad daugelis pradedančiųjų muzikos pedagogų susiduria su adaptacijos laikotarpiu. Adaptacijos laikotarpiu kylančias įvairias profesines problemas – praktinės patirties trūkumą, nepakankamą drausmę klasėje, nedraugišką kolegų požiūrį, neigiamus emocinius išgyvenimus – iš dalies galėtų padėti spręsti skirtas patyręs pedagogas – mentorius. Pradedančiajam muzikos pedagogui labiausiai reikalinga pagalba yra trijose kryptyse: profesinėje (pedagoginėje ir dalykinėje), ugdytinių pažinimo ir aktyvaus ugdymo įstaigos įsitraukimo. Sėkmingai pradedančiųjų muzikos pedagogų profesinei veiklai didžiausią įtaką turi teigiamos mentoriaus savybės, tokios kaip bendravimas ir bendradarbiavimas, motyvacija, pozityvumas, lojalumas bei atsakingumas.