Straipsnyje nagrinėjama rusų kalbos prieveiksmio morfologija, remiantis XVII a. I pusės medžiaga, nes kaip tik tuo metu dėl istorinių sąlygų, gyvosios kalbos veikiama, rusų raštijos kalba žymiai praturtėjo.
Tyrinėjimo medžiagą sudaro to laikotarpio įvairių žanrų raštų paminklai, sukurti įvairiose Rusijos dalyse. Tyrinėdamas to meto rusų kalbos prieveiksmius, susidariusius iš įvairių būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių ir kai kurių veiksmažodžių formų, o taip pat prieveiksmius, sudarytus leksiniu sintaksiniu ir sintaksiniu būdu, autorius pateikia morfologinę jų klasifikaciją.
Remdamasis ankstesnių laikotarpių tyrinėjimais ir dabartinės rusų kalbos duomenimis, autorius pasekė atskirų morfologinių prieveiksmių grupių likimą ir nustatė, kaip keitėsi jų produktyvumas, rusų kalbai vystantis; straipsnyje taip pat bandoma išaiškinti, dėl kokių priežasčių tie pasikeitimai įvyko.