Morfologinė sudurtinių laikų strūktura tam tikru laipsniu apsprendžia jų funkcionalines galimybes. Kadangi laiko forma jungia laiko-veikslo kategorijas, atitinkamai plus-que-parfait laiko formoje gali vyrauti tai užbaigtumo, tai ankstesnumo reikšmė, priklausomai nuo tą formą supančio konteksto.