Remiantis darybinio proceso sakiniais (angl. material process sentences), analizuojama proceso komunikacinė (pragmatinė) funkcija.
Nekonteksrualizuoto sakinio komunikacinė struktūra gali žymiai skirtis nuo konteksrualizuoto. Nekonteksrualizuotų intranzityvinių sakinių absoliutūs procesai (t.y. procesai, neturintys aplinkybių) komunikaciniu požiūriu yra neutralūs: tokie procesai gali būti ir tema, ir rema. Jeigu procesas yra konkretizuotas aplinkybės, tikroji rema yra ne pats procesas, bet aplinkybė. Nekonteksrualizuoti tranzityviniai sakiniai komunikaciniu požiūriu yra paprastesni: čia procesas nėra tikroji rema – tikroji rema yra to proceso komplementas.
Konteksrualizuotų sakinių (intranzityvinių ir tranzityvinių) procesai gali funkcionuoti kaip tema arba kaip rema. Lietuvių kalboje, kur sakinio elemento vieta nėra fiksuota, rematinis procesas skiriasi savo vieta nuo tematinio. Predikatu einantis veiksmažodis, žymintis rematinį procesą, paprastai eina po Agento ir kitų savo palydovų, t.y. atlikdamas tikrosios remos funkciją, jis užbaigia sakinį. Tematinis procesas paprastai eina po tematinio Agento, tačiau prieš kalbamuosius palydovus, kurie yra rematiniai.
Anglų kalboje, kur sakinio elemento vieta yra fiksuota, rematinis procesas paprastai savo vieta nesiskiria nuo tematinio proceso: abu eina po Agento, prieš kitus savo palydovus. Proceso informatyvumą atskleidžia kontekstas. Taip pat vartojamos gramatinės struktūros, kuriose tikrosios remos funkcija yra žymėta poziciniu požiūriu.
Daroma išvada, kad proceso komunikacinė funkcija priklauso nuo to, ar sakinys konteksrualizuotas ar ne.