Sinonimija, labai pagyvinanti ir papuošianti kalbą, yra itin patrauklus tyrinėjimų objektas. Dabartinės prancūzų kalbos sinonimams nemaža dėmesio skyrė ir skiria tiek leksikologai, tiek stilistai, tiek semantikai. Tačiau senosios (IX–XIII amžiaus) prancūzų kalbos sinonimai plačiau tyrinėti nebuvo. Todėl buvo labai idomu pasižiūrėti, kaip atrodo ”Lapino Romano” sinonimija bent keliose jo dalyse. Panagrinėjus išrinktus sinonimus paaiškėjo, kad sinonimijos srityje senoji prancūzų kalba ne tik labai artima dabartinei tiek sinonimų gausa, tiek jų rūšimis (lengvai išskiriamos daugianarės ideografinių sinonimų eilutės, absoliutūs ir stilistiniai sinonimai), bet gal net ją pranoksta morfologiniame lygmenyje: XIII amžiaus prancūzų kalba dažnai sudarinėjo absoliučius sinonimus, prie tos pačios šaknies pridėdama vis kitas priesagas, o dabartinei kalbai daugiau būdinga vienos leksemos polisemija.