Reklama, kaip vienas iš kultūros produktų, siekdama įtikinti, paaiškinti ir priversti įsiminti, naudoja žodžius, vaizdus bei garsus; jų sintezė ir duoda norimą rezultatą. Galima, tačiau, nagrinėti vien tik lingvistinius reklamos aspektus; tai ir yra šio straipsnio tikslas. Reklaminių tekstų kūrėjai dažnai naudoja frazeologizmus; juos transformuodami leksinės substitucijos, analoginių konstrukcijų ar leksinių naujadarų konstravimo būdu, sukuria glaustus įsimenančius reklaminius šūkius. Kita svarbi reklamos kalbos ypatybė – tai melioratyvinių žodžių ir gradacijos naudojimas. Ilgesni reklaminiai tekstai dar pasižymi ir savitomis argumentacinėmis schemomis, kurios, kaip rodo analizė, kartojasi daugelyje tekstų, nepriklausomai nuo reklamos autorių ar reklamuojamo gaminio (ar paslaugos).