Straipsnyje bandoma tyrinėti kaip realizuojama tarpasmeninė kalbos funkcija moksliniame diskurse, kaip sustiprinamas rašytinio teksto interaktyvumas, kaip struktūruojamas tekstas ir kuriamas dialogas su skaitytoju. Metadiskurso strategijų vartojimas yra vienas iš būdų teksto paveikumui sustiprinti. Teksto konektoriai – tai metadiskurso kategorija, padedanti tinkamai sudėlioti argumentus tekste bei įtraukti skaitytoją į diskurso procesą. Tyrimu siekiama apibūdinti teksto konektorių vartojimą lingvistikos magistro darbuose. Tyrimo medžiaga – 70 magistro darbų, parašytų gimtąja ir negimtąja anglų kalba Britanijos ir Lietuvos universitetuose.
Straipsnyje pateikiami tyrimo pirmosios dalies rezultatai: (1) magistro darbo žanro teksto konektorių analizės metodologiniai metmenys: teksto konektorių funkcinė klasifikacija, susidedanti iš devynių kategorijų, jų lingvistinės raiškos pavyzdžiai bei tyrimo proceso probleminių aspektų analizė; (2) statistinės analizės rezultatai: teksto konektorių santykinis dažnumas magistro darbuose (0,77) bei dažnumų palyginimas gimtakalbių ir negimtakalbių studentų tekstuose (0,56:0,90), rodantis, jos negimtakalbiai (Lietuvos universitetų) anglų kalbos studentai vartoja daug daugiau teksto konektorių magistro darbuose (+355,06) nei gimtakalbiai. Tikėtina tokio gausaus teksto konektorių vartojimo priežastis – perdėtas dėmesys teksto konektoriams anglų kalbos pratybose vidurinio ugdymo ir bakalauro studijų pakopose bei anglų kalbos vadovėliuose. Gimtosios kalbos įtaka kaip galima gausaus konektorių vartojimo priežastis atmetama, nes kai kurie tyrimai rodo, jog lietuvių gimtosios kalbos akademiniuose studentų tekstuose metakalbinėms teksto siejimo priemonėms skiriama nepakankamai dėmesio. Gausus teksto konektorių vartojimas magistro darbuose būdingas ne tik Lietuvos, bet ir kitų kultūrų studentams, todėl galima teigti, jog tai yra bendras anglų kalbos tarpukalbės (‘interlanguage’) ypatumas.