Pastaruoju metu lingvistinėje literatūroje vis dažniau vartojama kvotatyvų (citavimo žymiklių) sąvoka, ir ji paprastai minima kalbant apie evidencialumą. Cituojant perteikiamas kito asmens tikslus pasakymas, išlaikant tiek atpasakojamos informacijos turinį, tiek paties pasakymo išorinę formą. Šis informacijos perteikimo būdas smarkiai nutolsta nuo paprastai pateikiamo evidencialumo apibrėžimo kaip perteikiamos informacijos šaltinio žymėjimo. Todėl šiame straipsnyje bandoma apibrėžti kvotatyvų ir evidencinių žymiklių skirtumus. Tam tikslui pasitelkta 100 autentiškų konstrukcijos so nach dem Motto ‘atseit’ pavyzdžių. Pavyzdžiai surinkti iš tokių forumų puslapių, kaip antai www.dogforum.de, www.hochzeitsforum.de, www.bfriends.brigitte.de/foren.
Prieinama prie išvados, kad kvotatyvai savo raiška perteikia daugiau paties pasakymo formuluotę nei turinį. Tuo jie ir skiriasi nuo evidencinių žymiklių, kuriems pasakymo turinys yra vienas iš svarbiausių elementų, ir priartėja prie Sperberio ir Wilson (1986) įvestos interpretacinės vartosenos funkcijos. Autoriai interpretacinės vartosenos sąvoką apibūdina kaip vieno pasakymo pavartojimą, nurodant į kitą pasakymą, t. y. kai kalbantysis savo pasakymu nurodo į kito žmogaus pasakymą arba jam skirtą mintį, norėdamas tai kaip nors pakomentuoti. Kaip tik tokią interpretaciją galime įžvelgti ir konstrukcijoje so nach dem Motto ‘atseit’, kuri perteikia bendrą turinio prasmę bei dažnu atveju nurodo į kito asmens nuostatą, mentalitetą, neverbalinį elgesį ar neišsakytas mintis.