Su Zengštoko 1612 m. išleistomis Giesmėmis Chriksczionischkomis ir Duchaunischkomis pratęsiama Mažvydo Giesmių Chriksczoniskų (1566-1570 m.) ir Bretkūno Giesmių Duchaunų (1589 m.) tradicija. Be gausių perspausdinimų iš ankstesnių giesmynų, knygoje leidžiama per 50 naujų giesmių, iš kurių 41 išversta iš kitų kalbų, daugiausia - iš vokiečių kalbos.
Straipsnyje nagrinėjama šių naujų giesmių istorija iki 1732 m., kai buvo perspausdintos tik 27 iš jų: šis skaičius išliko nepakitęs ir klasikiniame Prūsijos giesmyne.
Pastebima, kad 1732 m. giesmyne perspausdinta tik 20 proc. naujų Zengštoko rinkinio tekstų, kurie buvo originalūs kūriniai ar neturėjo sąsajų su vokiškais šaltiniais: išliko ir į klasikinį Prūsijos giesmyną pateko tik patys gražiausi.
Kitokia situacija su 29 vertimais iš vokiečių kalbos: 1732 m. ir vėlesniais laikais buvo pakartota per 70 proc. šių tekstų.
Toks santykis paaiškinamas faktu, kad vokiškos tradicijos Prūsijoje turėjo labai svarbų vaidmenį: dauguma lietuviškų vertimų iš vokiečių kalbos negalėjo būti atmesti, nes siejosi su Prūsijoje itin populiariais šaltiniais. Atsižvelgiant į tai, aiškėja, kodėl pusė atmestųjų vertimų neturi atitikmens tuometiniuose Prūsijos giesmynuose vokiečių kalba.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.