DVI ASMENINĖS BIBLIOTEKOS–VIENA VIZIJA: SIMONAS DAUKANTAS IR JURGIS PLATERIS
Straipsniai asmeninių bibliotekų tema
ROMA BONČKUTĖ
Publikuota 2015-01-01
https://doi.org/10.15388/kn.v65i0.8452
PDF

Reikšminiai žodžiai

Simonas Daukantas
Jurgis Plateris
biblioteka
lituanistika
kultūriniai transferai

Kaip cituoti

BONČKUTĖ R. (2015) „DVI ASMENINĖS BIBLIOTEKOS–VIENA VIZIJA: SIMONAS DAUKANTAS IR JURGIS PLATERIS“, Knygotyra, 650, p. 48-65. doi: 10.15388/kn.v65i0.8452.

Santrauka

Klaipėdos universiteto Literatūros katedra
Herkaus Manto g. 84, LT-92294 Klaipėda, Lietuva
El. paštas: roma.bonckute@ku.lt

Straipsnyje, remiantis paties Simono Daukanto sudarytu savo bibliotekos knygų katalogu „Te tytuły ksiąg w tym Rejestrze spisanych znajdujące bez krzyżykow są darowane Panom Dowkontom Mitkajckim Pana Andrzeja Dowkonta synom w roku 1852 gim przemnie Szymona Dowkonta“ ir Domo Kauno monografijoje „Bibliotheca Georgii Comitis de Plater. Jurgio Platerio biblioteka – Lietuvos knygos kultūros ir mokslo paminklas“ (2012) rekonstruota Jurgio Platerio biblioteka, siekiama nustatyti jų modernaus požiūrio į Lietuvos kultūros ir rašomosios kalbos ugdymą ištakas. S. Daukantas ir J. Plateris yra vieni pirmųjų, kurių veikloje randama nemažai Rytų Prūsijos kultūrinių idėjų transferų. Straipsnyje aptariama, kas lėmė katalikų S. Daukanto ir J. Platerio susidomėjimą Rytų Prūsijos istorija ir liuteronų lietuviškais raštais.
Aptariama ankstyvoji įtaka, kurią abu patyrė studijuodami Vilniaus universitete. Nagrinėjama I. Onacevičiaus bei ankstyvojo vokiečių romantizmo autorių įtaka. Manoma, kad I. Onacevičius įdiegė savo studentams susidomėjimą ne tik Lietuvos, bet ir Prūsijos istorija. S. Daukantui ir J. Plateriui lietuvininkų liuteronų religinė ir pasaulietinė raštija dėl I. Onacevičiaus suteiktų kontekstų buvo artimesnė negu kitiems Didžiosios Lietuvos kultūrininkams. Susipažinę su Rytų Prūsijos kultūra ir istorija, jie labiau pajautė ir liuteronų parengtų lietuviškų raštų kalbą ir iš jos ėmė pavyzdžius Didžiosios Lietuvos rašomajai kalbai ugdyti. Abu kaupė knygas ne tik apie lietuvių, bet ir apie prūsų ir latvių kalbą. Jie sutarė, kad reikia vienyti Didžiosios Lietuvos lietuviškosios inteligentijos gretas, todėl būtina įkurti mokslo įstaigą, kur būtų rengiamos ir leidžiamos atitinkamo turinio knygos, ugdoma lietuvių kalba.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.