Bausmių taikymo praktika ir kalinių populiacijos rodikliai Vokietijoje ir Lietuvoje Europos lyginamojoje perspektyvoje

Santrauka

Kalinių populiacijos lygis rodo šalies baudžiamosios politikos pobūdį ir represyvumo laipsnį. Visgi net Europos šalyse šis rodiklis labai skiriasi. Skirtingos ir jo raidos tendencijos, į kurias šalys vėlgi reaguoja labai skirtingai. Vienose šalyse mažas kalinių skaičius laikomas svarbiu nuosaikios ir racionalios baudžiamosios politikos rodikliu. Kai jis pradeda didėti, stengiamasi rasti būdų jį sumažinti. Kitose šalyse kalinių skaičiaus didėjimui skiriama mažiau dėmesio, kol kalėjimų perpildymas netampa problema. Kriminologiniai tyrimai rodo, kad įkalinimas yra neveiksminga ir žalinga praktika, kuri turėtų būti taikoma tik kraštutiniu atveju, siekiant įkalintųjų resocializacijos. Konkrečioje šalyje įkalinamų asmenų skaičius pirmiausia priklauso nuo politinių sprendimų. Palyginus įvairių šalių kalinių skaičių ir baudžiamosios politikos priemones, galima geriau suprasti taikomų priemonių veiksmingumą ir geriau įvertinti reformų poreikį ir galimybes savo šalyje, atsižvelgiant į kitos šalies patirtį. Šiame straipsnyje analizuojama bausmių taikymo praktika ir kalinių skaičiaus tendencijos Vokietijoje ir Lietuvoje, jos lyginamos su kitomis Europos šalimis. Nepaisant politinių, socialinių bei ekonominių pokyčių, pastaraisiais metais Vokietijoje kalinių skaičius yra stabilus ir mažėja. Šis pavyzdys yra aktualus šalims, kurios įgyvendino ir toliau ketina įgyvendinti įvairias kalinių skaičiaus mažinimo priemones, pavyzdžiui, Lietuva ir kitos Baltijos šalys pasiekė gerų rezultatų. Jis taip pat aktualus šalims, kuriose pastaraisiais metais kalinių skaičius žymiai padidėjo. Straipsnio tikslas – paaiškinti kalinių skaičiaus mažėjimą Vokietijoje ir Lietuvoje lemiančius veiksnius ir nustatyti veiksmingas strategijas bei priemones, kurias galima įgyvendinti, siekiant užtikrinti nuoseklų ir tvarų kalinių skaičiaus mažėjimą ilgalaikėje perspektyvoje.