Santrauka
Straipsnyje apžvelgiami akademinėje ir populiarioje spaudoje skelbti straipsniai apie grožinės literatūros vertimus iš anglų kalbos į lietuvių kalbą. Kaip atskaitos taškas pasirinkti 1990 metai, kadangi po nepriklausomybės atgavimo Lietuvos ekonominė rinka ir akademinė aplinka gerokai pasikeitė, neišvengiamai darydamos įtaką vertimų paklausai ir pobūdžiui, vertimo darbų kokybei, darbo santykiams ir grožinės literatūros bei jos vertimų kultūros sanklodai. Išaugus grožinės literatūros vertimo paklausai ir verstinei literatūrai užgožus nacionalinę, kritika nespėja reaguoti į vertimų gausą. Taip pat kyla klausimas, ar nacionalinė kritika adekvačiai ir metodiškai aprašo, analizuoja ir komentuoja grožinės literatūros vertimo problemas. Pagrindinis šios apžvalgos tikslas – įvardyti kritinės ir akademinės analizės tendencijas, galinčias nužymėti gaires tolesniems moksliniams tyrimams, suformuluoti hipotezes bei apibrėžti temines vertimo mokslinių tyrimų grupes. Nors grožinės literatūros vertimų gausu, akademinė aplinka neskuba keisti programų ir vertimo teoriją dėstyti kaip atskirą dalyką. Gausesni ir nuoseklesni tyrimai galėtų suteikti pagrindą universitetinei vertimo studijų disciplinai. Straipsnyje kritinė ir analitinė medžiaga grupuojama temiškai pagal nagrinėjamas problemas, nurodomi teoriniai bei metodiniai vertimo kritikos trūkumai ir stokojamos grandys. Akivaizdu, kad lietuvių kritikos tradicija nevientisa (plėtojosi su dideliais istoriniais pertrūkiais), stinga didesnės apimties diachroninių ir lyginamųjų studijų, į jos akiratį nepatenka kai kurios itin svarbios metodinės priemonės bei vertimo klausimai (kad ir grožinio vertimo didaktika ir standartai). Kadangi šis apžvalginis darbas apie lietuvių grožinės literatūros vertimų kritikos postkolonijinę būklę yra vienas pirmųjų, jo autorė tikisi paskatinti akademinės bendruomenės dialogą šia tema, pritraukti daugiau dėmesio kritikos kultūrai, kuri daro įtaką vertimo kokybei ir vertimo teorijos raidai.
Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai
-
Jolanta Vaskelienė,
Greta Girdvilytė,
Daiktavardžio SAULĖ darybos lizdas
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba
-
Daiva Šveikauskienė,
Vytautas Šveikauskas,
Lietuvių kalbos skaitmeninė gramatika
,
Lietuvių kalba: Nr. 13 (2019): Lietuvių kalba
-
Robertas Kudirka,
Hibridiniai anglų kalbos kilmės veiksmažodžiai su priesaga -inti lietuvių kalbos žargone: morfologija ir adaptacinės ypatybės
,
Lietuvių kalba: Nr. 16 (2021): Lietuvių kalba
-
Antanas Smetona,
Dėl „įtakoti“
,
Lietuvių kalba: Nr. 16 (2021): Lietuvių kalba
-
Daiva Murmulaitytė,
Lietuvių kalbos naujažodžiai lyties išraiškos aspektu
,
Lietuvių kalba: Nr. 16 (2021): Lietuvių kalba
-
Daiva Šveikauskienė,
Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema: I morfologija
,
Lietuvių kalba: Nr. 10 (2016)
-
Regina Kvašytė,
Kazimieras Župerka,
Džiuljeta Maskuliūnienė,
Ar kinta žodžio KAIMIETIS konotacija?
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba
-
Loreta Vaičiulytė-Semėnienė,
Rožinė spalva dabartinėje lietuvių (rašto) kalboje
,
Lietuvių kalba: Nr. 16 (2021): Lietuvių kalba
-
Saulius Lapinskas,
Frazeologizmai horoskopuose
,
Lietuvių kalba: Nr. 6 (2012)
-
Agnė Lisauskaitė,
Vilma Zubaitienė,
Seminaro SINCHRONINIAI ir DIACHRONINIAI LIETUVIŲ KALBOS TYRIMAI pranešimai
,
Lietuvių kalba: Nr. 15 (2020): Lietuvių kalba