Straipsnyje aptarta skyrybos pagrindų ir principų raida skyrybos tvarkybos aprašuose. Minimi gramatinis (sintaksinis), prasminis ir intonacinis-pauzinis pagrindai siūlomi sutraukti į du – gramatinį (sintaksinį) ir prasminį-intonacinį, teksto intonaciją laikant vienu iš teksto prasmės realizavimo būdų. Intonacinis pagrindas yra pagalbinis realizuojant bendrąją teksto prasmę. Šiuos du pagrindus tikslinga interpretuoti kaip skyrimo ir taisyklių formulavimo kriterijus, o bendruoju principu laikyti skyrybos ženklų vartojimo ir skyrybos taisyklių funkcionalumą. Konkretiems sintaksinių vienetų skyrybos interpretacijos atvejams yra svarbus gramatinis (sintaksinis) pagrindas.
Skyrybos reglamentavimas per 100 metų laikotarpį iš esmės laikėsi gramatinio (sintaksinio) ir prasminio-intonacinio skyrybos pagrindų derinio, tik pavieniais laikotarpiais buvo labiau linkstama į formalesnį sintaksinį skyrybos apibūdinimą. Pastaruoju laikotarpiu vis daugiau pirmumo teikiama teksto autoriaus apsisprendimui, jei to reikia bendrajai teksto prasmei.
Pastaraisiais dešimtmečiais skyrybos apibūdinimuose vis plačiau minimas nepilnųjų, neišplėtotų ar sutrauktų (suglaudintų) struktūrų reiškinys gali padėti išaiškinti problemiškus pakitusių struktūrų skyrybos atvejus, tiksliau apibrėžti jų skyrimo galimybes. Skyrybos taisykles daro funkcionalesnes skyrybos atžvilgiu detaliau skaidomi sintaksiniai reiškiniai, taisyklių papildymai anksčiau neaptartais sintaksiniais vienetais.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.