Šiame straipsnyje pristatomas Vilniaus kalbinio kraštovaizdžio tyrimas. Analizuojama, kokios kalbos ir kokio tipo užrašuose yra vartojamos. Tyrimo medžiagą sudaro 2 442 viešieji užrašai, surinkti iš įvairių Vilniaus miesto vietų. Medžiaga tyrimui rinkta 2020 m. vasario–spalio mėnesiais. Tyrime taikoma kiekybinė statistinė aprašomoji ir kokybinė turinio analizė. Tyrimas parodė, kad 76 proc. visų Vilniaus KK užrašų yra vartojama lietuvių kalba: 49 proc. yra vienakalbiai lietuviški, o 27 proc. daugiakalbiai su lietuvių kalba. Likusiuose 24 proc. užrašų vartojamos kitos užsienio kalbos. Lietuvių kalba vartojama visų tipų užrašuose, o tik vienakalbiai lietuviški užrašai yra kelio ženklai ir gatvių pavadinimai, neskaitant dekoratyvinių lentelių su kai kurių gatvių pavadinimais užsienio kalbomis. Didžiojoje dalyje daugiakalbių užrašų lietuvių kalba yra pirmoji kalba ženkle. Dažniausiai tai yra įvairių komercinių objektų ir valstybės įstaigų informacija klientams ar lankytojams, pavyzdžiui, darbo laikas, teikiamos paslaugos ir pan. Daugiakalbiai užrašai, kur lietuvių kalba nėra pirmoji, sudaro 8,3 proc. nuo visų šiame tyrime analizuojamų Vilniaus kalbinio kraštovaizdžio ženklų. Tokiuose ženkluose dažniausias kalbų modelis yra anglų-lietuvių, o didžiąją dalį tokių užrašų sudaro iškabos. Kaip parodė tyrimas, pirmoji ženkle pavartota užsienio kalba ne visada komunikaciškai yra svarbesnė, nes gali būti vartojama dėl simbolinių reikšmių. Vienakalbių užrašų užsienio kalbomis analizė parodė, kad didžiausią dalį tokių užrašų sudaro lipdukai, iškabos ir grafičiai, o dažniausiai tokiuose vienakalbiuose tekstuose vartojamos kalbos yra anglų, rusų, italų, vokiečių, prancūzų, lotynų.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.