Submorfeminė daryba lietuvių neologijoje: leksinių kontaminantų formavimosi dėsningumai

Santrauka

Straipsnyje nagrinėjami leksinių kontaminantų – žodžių, sudarytų nemorfemiškai jungiant bent du žodžius – formavimosi dėsningumai lietuvių kalboje. Nors tradiciniu požiūriu kontaminantai (maišiniai) dariniais nelaikomi, remiantis tyrimo metu suformuluotais fonetiniais kontaminantų formavimosi dėsningumais, siūloma kontaminantus laikyti sistemiškai motyvuotais vienetais, galimais įtraukti į bendrą žodžių darybos sistemą. Tyrimo tikslas – struktūriniu požiūriu išnagrinėti Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne užfiksuotus leksinius kontaminantus ir nustatyti fonetinius jų formavimosi dėsningumus. Tyrimo metu nustatyta, kad kontaminantai dažniausiai formuojami dviem būdais: sanklotos (kai grafemos sutampa) ir suvedimo (kai dėmenys jungiami be grafinės ir fonetinės sanklotos). Kontaminantų formavimosi motyvacija – panašumas į žodį prototipą (antrąjį kontaminanto dėmenį), nulemiantį kontaminanto skiemenų skaičių, kirčiavimo paradigmą, skiemenų struktūrą. Pastebėta ir lūžio taško – ribos, kurioje nemorfemiškai jungiami du dėmenys, – dėsningumų: pirmasis dėmuo dažniausiai lūžta prieš kirčiuotą antrojo dėmens skiemenį. Atsižvelgiant į skiemens ribas, pirmasis pradinis žodis dažniausiai lūžta ties prataro ir branduolio riba, antrasis – ties skiemens riba. Ties branduolio–ištaro riba lūžio taškas įvyksta itin retai, nes ši skiemens dalis sudaro rimą, reikšmingą žodžio skambesiui ir atpažinimui. Tai leidžia daryti prielaidą, kad kontaminantų formavimasis, priešingai nei manyta iki šiol, yra dėsningas, paremtas lietuvių kalbos fonotaktiniais dėsningumais ir siekiu išlaikyti žodžio atpažįstamumą. Taigi, nors kontaminantai neturi tradicinei žodžių darybai būdingų bruožų, priešingai nei manyta iki šiol, yra dėsningi, todėl svarstytini kaip integrali žodžių darybos sistemos dalis.