Kidney tumor radiofrequency ablation progress in Lithuania
-
Albertas Ulys
Algirdas Žalimas
Rūta Merkytė
Mantas Trakymas
Publikuota 2013-01-01
https://doi.org/10.15388/LietChirur.2013.3.1836
PDF

Kaip cituoti

1.
Ulys A, Žalimas A, Merkytė R, Trakymas M. Kidney tumor radiofrequency ablation progress in Lithuania. LS [Prieiga per internetą]. 2013 m.sausio1 d. [žiūrėta 2021 m.birželio20 d.];12(3):161-70. Adresas: https://www.zurnalai.vu.lt/lietuvos-chirurgija/article/view/1836

Santrauka

Background / Objective
This retrospective study aimed to clarify one of the minimally invasive therapies – Radiofrequency ablation (RFA) – performance, extremeness and 5-year survival in patients with small renal tumors.
Patients and methods
118 patients (77 men (65%), and 41 women (35%) with mean age of 68.72 (± 10.12 ) years) were treated with RFA method in Vilnius University Institute of Oncology Urology Section, and since 2003 September 17 till 2012 December 6 were performed
144 renal tumor RFAs. All renal tumors RFAs were performed percutaneously in the projection of the skin, under local or general anesthesia. Procedures were performed by one or several small (up to 1 cm) incisions, and in the US control electrodes
were introduced. Since May 2011, 30 RFAs were performed with three electrodes and US control with CT navigation, just a day before the operation additionally titanium markers were put in around the kidney tumor.
Results
Since 2003 till 2007 years our patient’s follow-up method was US examination. However, in case of suspicion of tumor progression, percutaneous renal biopsy and CT were performed. From 2007 year patients were follow-up with CT. The ablation
zone, contrast agent accumulation and the ablation of the edge were evaluated. Average tumor size was 2.8 (± 0.9) cm. By histology, mainly there were malignant tumors, much less benign, a minority remained histologically unconfirmed.
In our study we found out that the most radical renal tumor RFAs were done in the control of US with CT navigation, when additionally around the renal tumor titanium markers were added. Also we clarified, that procedure is more radical when
performed using three electrodes. The most common postoperative complication was paranephric hematoma.
Conclusions
After RFA, 2-year survival rate is 90 %, 5 years – 58%. Death risk factors: tumor size, higher ASA class, non-radical surgery, metastases or other oncologic process.
Key words: Radiofrequency ablation, survival, observation, fiducial markers.

Inkstų navikų radiodažninės abliacijos pažanga Lietuvoje

Įvadas / tikslas
Mūsų atlikto retrospektyviojo tyrimo tikslas – išsiaiškinti vieno iš minimaliai invazinių gydymo metodų – radiodažninės abliacijos (RDA) efektyvumą, radikalumą ir mažus inkstų navikus turinčių pacientų penkerių metų išgyvenamumą.
Ligoniai ir metodai
118 pacientų (77 vyrai (65 %) ir 41 moteris (35 %), amžiaus vidurkis 68,72 ± 10,12 metų) buvo gydyti RDA metodu Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (VUOI) Urologijos skyriuje. Jiems nuo 2003 m. rugsėjo 17 d. iki 2012 m. gruodžio 6 d. buvo atliktos 144 inkstų navikų RDA. VUOI visos inkstų navikų RDA atliktos perkutaniškai, kai sukėlus vietinę ar bendrąją nejautrą, inksto projekcijos odoje atliekama viena ar kelios nedidelės (iki 1 cm) incizijos, per kurią/kurias kontroliuojant ultragarsu (UG) įkišami elektrodai ir atliekama RDA procedūra. Nuo 2011 m. gegužės 30 d. atliktos RDA su trimis elektrodais, kontroliuojamos ultragarsu su kompiuterinės tomografijos (KT) navigacija, tik dieną prieš operaciją papildomai UG kontroliuojamu būdu suleidus titaninių žymenų (TŽ) aplink inksto naviką.
Rezultatai
Mūsų tyrime nuo 2003 m. iki 2007 m. taikytas ultragarsinis ligonių stebėjimo metodas. Įtarus lokalų naviko progresavimą, buvo atliekama perkutaninė inksto biopsija ir KT. Nuo 2007 m. stebėta tik atliekant KT, kurios metu vertinta abliacijos zona, kontrastinės medžiagos (k/m) kaupimas joje ir abliacijos kraštas. Vidutinis naviko dydis buvo 2,8 (± 0,9) cm. Pagal histologiją, daugiausia buvo piktybinių navikų, daug mažiau – gerybinių, mažoji dalis liko histologiškai nepatvirtinta.
Radikaliausios inkstų navikų RDA buvo atliktos kontroliuojant UG su KT navigacija ir prieš operaciją UG kontroliuojamu būdu papildomai suleidus aplink naviką titaninių žymenų. RDA yra radikalesnė, kai atliekama naudojant tris elektrodus. Duomenys parodė, kad dažniausia pooperacinė komplikacija buvo paranefrinė hematoma.
Išvados
Po RDA procedūros apskaičiuota dvejų metų išgyvenamumo tikimybė – 90 %, penkerių metų – 58 %. Mūsų tyrime nustatyti mirties rizikos veiksniai – naviko dydis, aukštesnė ASA klasė, neradikali operacija, metastazės iš anamnezės, kito organo onkologinis procesas.
Reikšminiai žodžiai: radiodažninė abliacija, išgyvenamumas, stebėjimas, titaniniai žymenys.

PDF

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės. 

 

Skaitomiausi šio autoriaus(ų) straipsniai

1 2 3 > >>