Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių struktūra XVI–XVIII amžiuje
Straipsniai
Tomas Čelkis
Vilniaus universitetas
Publikuota 2022-12-30
https://doi.org/10.15388/LIS.2022.50.3
PDF
HTML

Reikšminiai žodžiai

Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė
pašto sistema
pašto keliai
istorinė geografija
keliavimas

Kaip cituoti

Čelkis, T. (2022) “Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių struktūra XVI–XVIII amžiuje”, Lietuvos istorijos studijos, 50, pp. 51–73. doi:10.15388/LIS.2022.50.3.

Santrauka

Tiriamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pašto kelių sistemos susidarymas ir dinamika XVI–XVIII a. Pirmas pašto kelias Vilnių ir Krokuvą sujungė 1562 m., juo kartą per savaitę važiavo pašto karieta. 1669 m. ėmė kursuoti paštas tarp Maskvos ir Vilniaus, o iš pastarojo per Tilžę jis vežtas į Karaliaučių. Labiausiai LDK pašto kelių tinklas išsiplėtojo XVIII a. Reikšminga linija buvo Varšuva–Gardinas–Kaunas–Jelgava–Ryga. Dalis to paties maršruto nuo Varšuvos atitiko ir pašto kelią į Vilnių, tik prie Ratnyčios buvo pasukama į šiaurės rytus ir pro Merkinę bei Varėną vykstama į LDK sostinę. Iš Vilniaus vedė keliai į Karaliaučių, per Kauną; kita kryptimi – į Maskvą; žinomas maršrutas į Polocką. Dar viena LDK pašto kelių kryžkelė buvo Gardinas. Pro jį važiuota iš Varšuvos į Kauną, Vilnių, Rygą. Iš jo ėjo atskiros linijos į Liubliną, Slanimą. Driekėsi maršrutas net iki Rusijos imperijos sienos. LDK pašto kelių tinklą sudarė ne tik regioniniai, bet ir labiau lokalūs maršrutai. Kai kurių kelių išsidėstymas galėdavo keistis, tam įtakos turėdavo politinės aplinkybės, stichinės nelaimės, sezoninis kelių pravažumas.

PDF
HTML

Atsisiuntimai

Nėra atsisiuntimų.