Straipsnyje pateikiama archyviniais duomenimis patikslinta įžymaus Vilniaus ir Charkivo universitetų astronomo ir geodezininko Antono Šahino (A. Szahin, 1799–1842) biografija. Daroma prielaida, kad jį siejo giminystės ryšys su žinomu Vilniaus totorių poetu Františeku Šahinu-Sokolu. A. Šahinas, baigęs Vilniaus universiteto Mokytojų institutą ir magistro studijas, 1817 m. rugsėjo 1 d. buvo įdarbintas čionykštėje astronomijos observatorijoje. Rusijos imperijoje ėmus plėsti kartografijos darbus, 1826 m. Vilniaus universitete buvo įkurta atskira Geodezijos katedra. A. Šahinas tapo šios katedros vedėju; jo žiniai priskirtas ir geodezijos prietaisų kabinetas. 1829 m. A. Šahinas lenkų kalba parašė vadovėlius „Aukštoji geodezija“ ir „Matininkystė ir niveliacija“, kurie atliepė tuometinį inžinerinių mokslų pasaulinį lygį, buvo pirmieji Rytų Europoje. Abiejų itin svarbių praktiniam mokslo taikymui A. Šahino knygų leidimu Vilniaus imperatoriškasis universitetas dar kartą patvirtino tuometines jo lyderio pozicijas moksle. Tragiškas talentingo mokslininko likimas neabejotinai susijęs su represiniu Alma Mater uždarymu.
Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.