MIRTIES BAUSMĖ LIETUVOJE 1918–1940 METAIS:ISTORIOGRAFIJOS IR ŠALTINIŲ KRITIKA
STRAIPSNIAI IR PRANEŠIMAI
Sigita Černevičiūtė
Publikuota 2014-01-01
https://doi.org/10.15388/LIS.2014.0.4851
PDF

Kaip cituoti

Černevičiūtė S. (2014) „MIRTIES BAUSMĖ LIETUVOJE 1918–1940 METAIS:ISTORIOGRAFIJOS IR ŠALTINIŲ KRITIKA“, Lietuvos istorijos studijos, 330, p. 159-175. doi: 10.15388/LIS.2014.0.4851.

Santrauka

Mirties bausmė populiariai apibrėžiamakaip ,,baudžiamojo įstatymo nustatyta kriminalinė bausmė, skiriama apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu ir vykdoma atimant nuteistajam gyvybę“. Tarpukariu mirties bausmė Lietuvoje buvo taikoma su trumpomis pertraukomis iki pat valstybės suvereniteto netekimo 1940 m. birželio 15 d. Paskui 1903 m. Baudžiamasis statutas ir kiti baudžiamieji įstatymai buvo revizuoti – panaikinti ar pataisyti atskiri straipsniai, kartu ir mirties bausmės taikymo nuostatai. Gyvybės atėmimo praktika Lietuvoje skiriama į du laikotarpius: 1) 1919–1937 m. Lietuvoje mirties bausmė buvo vykdoma pakariant arba sušaudant; 2) 1937–1940 m. – nunuodijant dujų kameroje. Mirties bausmė buvo vykdoma tiek kriminaliniams, tiek politiniams nusikaltėliams. Iki šio laiko nėra nustatytas tikslus prieškario Lietuvoje įvykdytų mirties bausmių skaičius.
PDF
Kūrybinių bendrijų licencija

Šis kūrinys yra platinamas pagal Kūrybinių bendrijų Priskyrimas 4.0 tarptautinę licenciją.

Susipažinkite su autorių teisėmis žurnalo politikoje skiltyje Autorių teisės.