Straipsnyje siekiama parodyti, kaip įvairios tarpukario Lietuvos visuomenės socialinės ir politinės jėgos suprato tuo metu vykdytos žemės reformos esmę, kokiais motyvais vadovavosi priimdamos sprendimus dėl dvarų žemių nusavinimo ir kompensacijų dvarininkams, kaip šie stengėsi paveikti palankia sau linkme žemės reformos ruošimo ir vykdymo procesą. Straipsnyje teigiama, kad žemės reforma galėjo visiškai nušluoti dvarus ir bajoriškos kilmės dvarininkų sluoksnį, virsdama agrarine revoliucija iš viršaus, arba juos tik daugiau ar mažiau marginalizuoti.