XX a. II pusės modernizmo urbanistikos interpretacijos Lietuvoje: Lazdynų ir Elektrėnų atvejai
Straipsnyje nagrinėjama, kaip sovietmečiu susiformavęs XX a. antros pusės modernizmo urbanistikos vertinimas veikė šio palikimo interpretacijas po 1990 m. Keliamas vertės perkeliamumo klausimas – kokie sovietmečiu suformuotų pasakojimų elementai galėjo būti atsieti nuo ideologinės reprezentacijos ir aktualizuoti nepriklausomybės laikotarpio paveldosaugos, atminties bei vietos tapatybės kalboje. Lazdynų naratyvas rėmėsi profesiškai atpažįstamais universaliais urbanistinės kompozicijos argumentais, todėl galėjo būti perinterpretuotas po 1990 m. Elektrėnų reikšmė buvo labiau susieta su propagandiniu industrializacijos ir „šviesos miesto“ pasakojimu, o jam žlugus, miestas ėmė ieškoti naujų tapatybės atramų. Daroma išvada, kad vertės perkeliamumas priklauso nuo to, kokiu lygmeniu palikimas gali būti atsietas nuo pirminės ideologinės reprezentacijos: Lazdynų atveju jis veikia urbanistinės kompozicijos, įpaveldinimo bei vietos tapatybės ir atminties lygmenimis, Elektrėnų vertę tenka naujai atpažinti sociokultūriniu lygmeniu, įtraukiant vietos atminties sluoksnius.
Šis darbas apsaugotas Creative Commons priskyrimo 4.0 viešąja licencija.